Išleista 2010 metais. Rytų Aukštaitijoje gyvenančių literatų kūrybos rinkinys.
ALDONA ŠIRVINSKIENĖ
ŽVAIGŽDĖ
Ateinu deive tamsos –
Paženklinta esu
Dangaus žvaigždės.
Aukso lapą dovanosiu
Iš meilės sodžiaus
Skambantį varpą primintų.
Pabersiu burtų dulkių –
Laimę paliksiu
Bėgančioms dienoms.
Pažvelk – tavos lemties
Įrašas knygoj nakties.
Sapnų skraiste užklos –
Užliūliuos nakties šviesa,
Mėnuo šypseną puoš.
Aš čia, esu šalia –
Nepažinta ir svetima
Žvaigždė iš tolimo dangaus.
Noriu būt artima
Pasiekiama žvilgsniu
Ir šildoma širdies.
SUGRĮŽIMAS
Per naktį vėtra beldė
Į stiklą lango –
Rausva obels šaka.
Jaunystę šaukė
Pažint naujų kraštų,
Viliojo iš savų namų.
Ėjai siaučiant vėtrai –
Alkanas, pavargęs,
Šlapias ir vienišas.
Be savojo kelio,
Be vietos po saule.
Grįžai – nubyrėję žiedai,
Rasoti trobos langai.
Prie židinio pasimiršo vargai
Ar būt galėjo kitaip?
Sugrįžai išsiilgęs rausvų žiedų –
Skanauti rojaus obuolių.
PAKELĖS RAMUNĖ
Vieškelio dulkėse žydėsiu
Balta ramune laukų,
Tavęs praeinant lauksiu
Nors vasaros laiku.
Sustok kryžkelėj kelių –
Nesakyk, kad negeidžiu
Priglust veidu prie peties
Dulkėtą žiedą nuskink –
Meilę išbursiu.
Iš ilgesio paklysiu
Vieškelių brūzgynuos.
Matysiu nors iš tolo,
Šimtąkart prašuoliuos
Laimės karavanas.
Dulkes nubrauk,
Prie šaltinio nunešk.
Nesakyk murzina.
Vėl kelias dulkių
Tarp dviejų širdžių.
Ar lemta būt kartu
Man ramune laukų,
O tau karavano žmogum.
SIDABRINIS LAIKAS
Sidabrinis laikas iš senelio
Sidabrinio laikrodžio
Skaičiuoja laiką.
Ties slenksčiu įmintos
Sidabrinės pėdos.
Delne šerkšnas žarsto
Sidabrines snaiges.
Sidabrinis laukas
Šv. Kalėdų ryto
Ir sidabruotas takas.
Sustingę veidai sidabriniuos
Rėmuos. – Kūčių vakarienė
Ir paklausti gali, - Kaip gyveni?
Tirpstantis sidabras delne,
Bendra akimirka laike.
Suglauskim pečius
Širdims bus šilčiau,
Skausmą perpus padalinsim
Ir gyvensim sidabriniam laike.
BALTAS PASAULIS
Rašysiu laišką baltą
Gilių pusnynų šerkšne.
Atkartos juoko aidą
Sustingus ašara lede.
Artėjantys žingsniai
Primins laiką.
Išbučiuot priklaupsiu,
Dovanų įteiksiu.
Sklandai erdvėj sniegu,
Užkloji laukus baltu laišku,
Melsvą atspindį
Palieki primintų dangų.
Brendu snaigės rūku - gera širdy.
Paklyst negaliu, nes saugu
Tavo dideliam glėby.
Tavęs pasauli baltas
Geidžiu akims ir sielai.
Taip mažai spalvos baltos
Išsaugokim nors snaigei.