į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
VIENINGI TAUTIEČIAI
MINIOS EFEKTAS. 5 % DĖSNIS. AUTOSINCHRONIZACIJA

Žmogus – kolektyvinė būtybė. Patekęs į tam tikras sąlygas ir situacijas, jis nesąmoningai stengiasi prisitaikyti prie jį supančių žmonių. Egzistuoja toks psichologinis efektas, kaip bandos jausmas, kuris valdymo psichologijoje vadinamas autosinchronizacija.

 

Jo esmė ta, kad jei kažkurioje grupėje 5% žmonių pradeda elgtis kažkokiu konkrečiu būdu – sinchroniškai atlikti kažkokius veiksmus – tai likusieji 95% nesąmoningai ims juos mėgdžioti. 

Šį fenomeną jau seniai tiria įvairios mokslo šakos. Pirmieji į jį atkreipė dėmesį romėnai.

 

Reiškinio ištakos siekia tuos neatmenamus laikus, kai pavienis žmogus paprasčiausiai nebūtų išgyvenęs. Pirmykščiai žmonės drauge medžiojo, drauge statėsi būstus, drauge gynėsi ir t.t. Kolektyvo gyvenimas turėjo būti tvarkomas konkrečiomis taisyklėmis ir konkrečiais įstatymais. Jeigu kažkas juos pažeisdavo, jį galėjo išvyti iš bendruomenės, o tais laikais tai reiškė neišvengiamą mirtį. Per daugybę tūkstančių metų mintis, kad išgyventi galima tik kolektyve, giliai įsišaknijo pasąmonėje. Dėl to netgi mūsų dienomis dauguma žmonių nesąmoningai siekia mėgdžioti kitus.

 

Pagal statistiką tik 10-15% žmonių pajėgūs turėti savo nuomonę, kuri skiriasi nuo daugumos nuomonės. Nuomonę ginti gali tik psichologiškai ir emociškai stiprūs bei atsparūs žmonės, juk jaustis balta varna ir klausytis pašaipų bei jausti kreivus žvilgsnius sugeba tikrai ne kiekvienas. Žymiai paprasčiau būti tokiam, kaip visi.

 

Tūkstančius metų politiniai lyderiai propagandos pagalba naudojosi ir iki šiol tebesinaudoja minios efektu savais tikslais – skleisdami savo idėjas ir įgyvendindami savo tikslus. Bandos jausmą galima panaudoti, kad sukeltum paniką ar kad taikią demonstraciją paverstum masinėmis riaušėmis. Pakanka kelių provokatorių, kurie paleis gandą, kad po kelių dienų iš parduotuvių dings kokia nors prekė ir netrukus parduotuvių lentynos išties ištuštės.

 

Bandos jausmu naudojamasi, kai valdžiai reikia sukurti masinio skundimo atmosferą, aiškinantis vidinius priešus. Taip buvo Tarybų Sąjungoje Stalino laikais, tą patį darė nacių Vokietija ir dabartinės demokratinės šalys, skiriasi tik metodai.

 

Minios efektas suveikia tuo atveju, jei konkreti žmonių grupė pakrikusi ir jos nariai nesusimąsto apie įvykių priežastis, neapgalvoja savo elgesio ir nesupranta vaidmens, kurį jiems numatė organizatoriai. Ir dauguma žmonių visiškai natūraliai mėgdžios bandos elgesį.

 

Tačiau bet koks sociumas vystosi ir tobulėja būtent dėka tos mažumos, kuri moka atsispirti minios poveikiui ir mąsto nestandartiškai. Štai dėl ko, jei kiekvienas pagal savo jėgas ir galimybes ugdys individualumą, likusieji visuomenės nariai iš to tik išloš.

Šaltinis

http://tauta.info/failu-saugykla-13/lt/bandos-jausmas-arba----5--desnis----261.html

http://versijos.lt/minios-efektas/

 

Yra tokia sąvoka kaip autosinchronizacija. Esmė tokia: jeigu kažkokioje bendrijoje 5% jos narių tuo pat metu atlieka konkretų veiksmą, tai likusi dauguma pradeda tai kartoti.

 

Jeigu ramiai besiganančiame arklių tabūne išgąsdinsime penkis procentus ir priversime juos leistis bėgti, tai visas likęs tabūnas irgi ims bėgti. Jeigu penki procentai jonvabalių atsitiktinai įsižiebs tuo pačiu momentu, tai tuojau pat sušvis ir visa jonvabalių nutūpta pieva.

 

Šitas reiškinys galioja ir žmonių tarpe. Ne per seniausiai anglų mokslininkai atliko eksperimentą: į didelę erdvią salę sukvietė žmones ir davė jiems užduotį „vaikščiokite po salę, kaip jums patinka“. O kai kuriems dalyviams davė aiškius nurodymus, kaip vaikščioti ir kada. Tokiu būdu buvo eksperimentiškai įrodyta, kad penki procentai tikslingai judantys žmonės gali priversti visus likusius judėti ta pačia kryptimi.

 

Beje, panašų eksperimentą gali atlikti kiekvienas. Pakanka nueiti į koncertą su draugų kompanija ir pradėti sinchroniškai ploti tais momentais, kai jums to norisi. Ir visi pradės paskui jus kartoti.

 

Kai kurios praktiškos išvados iš viso šito: neverta burti kolektyvų, kuriuose būtų daugiau kaip 20 narių. Jei 20 žmonių – tai šimtas procentų kolektyvo, tai penkis jo procentus sudarys vienas žmogus – jis ir bus kolektyvo lyderis. Kolektyvo pagausinimas sutrikdys jo valdymą. Auditorijoje, kurioje susirenka 30-40 žmonių, dėstytojui bus labai sunku užduoti paskaitos toną ir pastoviai išlaikyti grupės dėmesį. Šį dėsnį galima pritaikyti ir kitoms situacijoms, mėginkite, tačiau neverta visiškai juo pasikliauti, visos taisyklės turi išimtis.

 

Aktyvuoti tokius procesus galima tik tada, kai žmonės nesuvokia savo veiksmų, tikslų ir priežasčių. Kai asmeninės disciplinos, susigaudymo, kas vyksta ir kontrolės lygis labai žemas. O tai jau nestruktūrinis valdymas, kai nebūtina kiekvienam aiškinti, ką ir kaip jis turi daryti. Pakanka paaiškinti penkiems procentams, kurie paleis į darbą autosinchronizacijos procesą.

 

Šiuo reiškiniu labai daug kas naudojasi savanaudiškais tikslais, skleisdami, pavyzdžiui, gandus, kad po kelių dienų iš parduotuvių dings kažkokios prekės ir penkių procentų išsigandusių ir nubėgusių pirkti tų prekių žmonių visiškai pakaks, kad susijaudintų visi kiti. Po kurio laiko lentynos išties ištuštės.

 

Penkių procentų provokatorių visiškai pakaks ir tam, kad taikus ir ramus mitingas pavirstų masinėmis riaušėmis.