į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Svėdasiškių draugija "ALAUŠAS"
2016-02-14. Vilniuje – kraštiečių knygos sutiktuvės

Pastaruoju metu turime nemažai skirtingos apimties bei turinio, pačių svėdasiškių parašytų ir įvairiose Lietuvos vietovėse išleistų knygų.

 

Šiuo atveju, net nekalbėdami apie įžymių Svėdasų krašto rašytojų, mūsų literatūros klasikų – Juozo Tumo-Vaižganto, Bronės Buivydaitės, Stepo Zobasko ar kitų autorių XIX a. pabaigoje ir XX a. pasirodžiusius beletristikos veikalus ar pastaruoju metu išspausdintas kelias šio krašto literatų kūrybos rinktines, kraštotyros knygų, parašytų apie krašto istoriją ir dabartį, etnografiją ir kultūrą, žmones ir gamtą, taip pat turime palyginti daug.

 

Specialus tyrimas, atliktas šių eilučių autoriaus 2015 m. pradžioje, parodė, kad skaičiuojant nuo pirmojo, šiam nuostabaus grožio Aukštaitijos kampeliui skirto Lietuvos šaulių sąjungos Svėdasų būrio parengto ir 1935 m. Kaune išleisto nuotraukų „Albumėlio“ iki 2014-ųjų m. pabaigos, svėdasiškių autorių buvo parašytos ir išspausdintos 28 skirtingos tematikos bei apimties populiarios istorijos, kraštotyros ir etnografijos knygos. Dabar joms visoms patalpinti prireiktų nemažos knygų lentynos.

 

Didelį dėmesį naujoms kraštiečių knygoms skiria Vilniuje veikianti Svėdasiškių draugija „Alaušas“. Jos veikla yra plati. Dažniausia tai – etnokultūrinės vakaronės ir kitos teminės popietės, Užgavėnės, Trys karaliai, senųjų palydos ir Naujųjų Metų sutiktuvės, istorinių ir kitų Valstybės švenčių minėjimai, išvykos į muziejus, Valdovų rūmus ir pan. Nuo pat draugijos įkūrimo domimasi ir naujomis kraštiečių knygomis apie gimtąjį kraštą, jo istoriją, žmones. Susitikimai su autoriais ir naujų knygų pristatymai draugijos nariams tapo gražia tradicija.

 

Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ iniciatyva vien per pastaruosius dvejus metus Vilniuje buvo surengti Romualdo Vytauto Rimšos parengto ir išleisto straipsnių rinkinio „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ pirmojo tomo, Algimanto Indriūno knygos „Pamąstykime“ (abi išspausdintos 2012 m.) ir Romualdo Vytauto Rimšos straipsnių rinkinio „Svėdasiškių draugija „Alaušas“: ištakos, istorija, veikla“ (2013 m.) aptarimai.

 

Kiekvienos naujos knygos pasirodymas kraštiečiams visuomet yra didelė šventė. Antai, praeitais metais gan plačiame giminių rate bei „Alaušo“ draugijoje itin pagarbiai buvo sutikta naujausia knyga šia tema „Dulkėtas Matelių gyvasties vieškelis“ (2014 m.), kurią parengė dvi sesės – Kaune gyvenanti Gražina Matelytė-Kepežinskienė ir vilnietė Irena Matelytė-Sirusienė.

Kaip ir dera, pirmiausia knyga buvo pristatyta skaitlingai Matelių giminei senojoje gimtinėje. Tądien, prisimenant mirusius tėvelius ir visus kitus šio kamieno gimines, Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje už šeimą buvo surengtos pamaldos, kurias laikė knygos autorių pusbrolis, Krinčino klebonas Algimantas Petkūnas. Vėliau visi aplankė kapines, o netoli nuo miestelio, Grikiapelių kaime, tėvų sodyboje minėtą knygą pasitiko plati Matelių giminė.

 

Čia, vykęs kelių kartų susitikimas, virto visos giminės suvažiavimu ir naujos knygos – gausios Matelių šeimos istorijos – sutiktuvėmis. Šiltas bendravimas ir skambios jaunystės laikų dainos visiems šventės dalyviams paliko daug malonių ir ilgai neblėstančių įspūdžių, gražių prisiminimų. Prasmingu renginio akcentu tapo vyšnių sodo idėja. Prisiminus vaikystėje tėvų puoselėtą vyšnių sodą, buvo nuspręsta atgaivinti šią tradiciją ir pasodinti dvi vyšnaites, ženklinančias naujojo sodo atgimimo pradžią.

2015 m. lapkričio 7 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje draugija „Alaušas“ taip pat surengė minėtos kraštiečių knygos „Dulkėtas Matelių gyvasties vieškelis“ (2014 m.) sutiktuves. Šįkart pokalbiui apie knygą buvo pakviesti visi svėdasiškiai – „Alaušo“ draugijos nariai, gyvenantys Vilniuje bei knygos rengėjos.

Renginio vadovo pakviesta, pirmiausia į sceną pakilo iš Kauno atvykusi knygos sumanytoja bei autorė, etnomuzikologė Gražina Matelytė-Kepežinskienė.

Ji papasakojo, kad idėja parašyti Matelių šeimos istoriją kilo seniai, ruošiantis minėti tėvelio Vinco Matelio 100-ąsias bei mamytės Genovaitės Grižaitės-Matelienės 90-ąsias gimimo metines. Labai simboliška, kad 2014 metų birželio 14 dieną – Gedulo ir Vilties dieną – Vincui Mateliui sukako 100 metų. Todėl buvo sutarta neapsiriboti vien tėvų išgyvenimais, o prisiminti brolius tremtinius, kitus šeimos narius. Tai lėmė, kad knygoje sutiksime nemažai giminių ir kitų žmonių iš Grikiapelių, Pauriškių, Vikonių ir Būtėnų kaimų. Į autorių akiratį, žinoma, pateko ir kelios kartos Matelių šeimos narių – tėvai, jų vaikai, anūkai ir netgi proanūkiai.

 

Darbo būta daug. Ypač daug laiko pareikalavo istorinės medžiagos ir kitų faktų bei duomenų rinkimas, tikslinimas. Tačiau autorės nebuvo vienišos, paliktos likimo valiai. Joms noriai talkino visi giminės, ypač – seserys, pusseserės, pusbroliai ir kiti artimieji. Renkant istorinę ir archyvinę medžiagą labai daug padėjo Pauriškių kaime gyvenęs kraštotyrininkas Antanas Baliūnas, giminaitis Aldas Mociūnas, uteniškis Juozas Gečiūnas ir daugelis kitų. Subūrus talkininkus ir sutelkus jėgas, užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas. Dabar Matelių anūkai tikrai puikiai žinos savo ištakas ir visą skaitlingos giminės genealogiją.

Apie Matelių šeimos istorijos rengimą spaudai ir kitus su tuo susijusius organizacinius darbus, taip pat kai kurias knygos leidybos problemas (spausdinimą, lėšų leidybai kaupimą, rėmėjų telkimą ir pan.) sutiktuvių dalyviams papasakojo knygos bendraautorė Irena Matelytė-Sirusienė. Pasak jos, liko daug vertingų pokalbių su giminaičiais įrašų, kuriuos manoma panaudoti ateityje.

 

Jos nuomone, didžiausia iniciatorė, rengiant bei leidžiant šeimos istoriją ir ruošiant didelį Matelių giminės sambūrį Grikiapeliuose, vis dėlto buvusi sesuo Gražina. Be minėtos knygos, giminės sambūrio išvakarėse ji yra parengusi ir išleidusi populiarius anų laikų kaimo jaunimo dainų rinkinėlius, organizavusi tėviškėje kelias Rasos – Joninių šventes, „Romansų“, „Lino kelias“ ir kitus teminius vakarus

Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ tarybos narys, atsakingas už mokslinę veiklą, Romualdas Vytautas Rimša daugiausia laiko kalbėdamas skyrė aptarti knygos struktūrai ir jos istorinei bei kraštotyrinei reikšmei. Visų pirma, jis nedvejodamas pritarė autorių pasirinktai knygos sandarai, struktūrai ir logiškai pagrįstam bei nuosekliam medžiagos išdėstymo planui.

 

Kita vertus, aukštai įvertino knygos mokslinį pagrįstumą. Jis pagyrė autores, surinkusias iš archyvų ir paskelbusias knygoje itin daug autentiškų praeities faktografinių bei vizualinių dokumentų, kurie ne vien padidina istorinę ar mokslinę jos vertę, bet ir pozityviai veikia skaitytoją, įtikina jį savo motyvacija.

 

Pagaliau, pasak jo, naujoji knyga yra ilgaamžis paminklas visai Grikiapelių kaimo Matelių giminei ir kitiems, joje paminėtiems šio krašto žmonėms. Nykstant Lietuvos kaimams, tai – labai svarbus ir autentiškas jų praeities gyvenimo liudininkas.

Nuoširdžiai šiltus žodžius „Alaušo“ draugijai ir knygos autorėms už atliktus darbus tarė Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narė, dažna svėdasiškių kultūros renginių viešnia, ekonomistė Janina Baublienė. Pirmiausia, ji labai aukštai įvertino draugijos veiklą, intensyviai rašant ir leidžiant knygas apie gimtąjį kraštą, rengiant ir skelbiant straipsnius periodikos leidiniuose, kaupiant rašytinių dokumentų ir nuotraukų archyvą. Buvo prisiminta, kaip pozityviai draugijos parengtą ir išleistą knygą „Svėdasai“ prieš metus yra įvertinęs LEU doc. dr. Bronislovas Šalkus, doc. dr. Jonas Dautaras bei kiti jos aptarimo dalyviai. Kalbėtoja buvo įsitikinusi, kad „Alaušo draugija šioje srityje yra sukaupusi didelę patirtį, kuria turėtų pasinaudoti ir kitos Anykščių rajono bendruomenės.

 

Kalbėdama apie Matelių šeimos istoriją, prelegentė pabrėžė, koks svarbus yra domėjimasis savo šaknimis, ieškojimas bendrumų su artimaisiais – su tėvais, seneliais, o katram, jei pasitaiko laimė, ir su proseneliais. Bendraujant kiek daug atsiranda noro išklausyti, paklausti, sužinoti. Kaip gaila, jog kartais jau būna per vėlu, kai artimieji, galėję daug ką autentiškai papasakoti, prisiminti, paaiškinti, jau būna iškeliavę Amžinybėn, kartu nusinešdami ir savo patirtį, ir daugelį įdomių gyvenimiškų istorijų. Knyga vertinga savo objektyvumu, kur paminėti ne tik šviesūs, bet ir skausmingi giminės istorijos puslapiai.

 

Kaip ir daugelio pokario šeimų gyvenimų, sugriautų likimų ir baimės, šios giminės neaplenkė tremčių tragedija, kas knygoje išguldyta ir ko labai svarbu nepamišti ir saugoti istorinę atmintį. „Tie išgyvenimų ir netekčių prisiminimai man ypatingai suprantami, – sakė ji, – nes tai susišaukia su mano vaikystės patirtimi ir mano artimųjų tremties istorija“.

 

„Ši knyga – tai mūsų tautos istorijos dalis. Kokia būtų knyga be jos?“ – retoriškai klausė Janina Baublienė ir dar kartą padėkojo autorėms už kruopštų darbą, po prisiminimų smilgelę rankiojus ir supynus gražų bei vertingą atminties vainiką, kuriuo galės didžiuotis, domėtis ir papildyti ateities kartos.

Renginio pabaigoje kalbėjęs Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ pirmininkas Algimantas Indriūnas nuoširdžiai padėkojo visiems autoriams ir jų rėmėjams už iki tol parašytas, išleistas ir pagarsintas visuomenėje draugijos narių bei kitų svėdasiškių knygas. Jis linkėjo ir toliau nenuleisti rankų, bet nuosekliai plėsti naujų leidinių apie gimtąjį kraštą ir jo žmones, repertuarą.

Knygos sutiktuvės, kaip ne kartą būdavo ir anksčiau, baigėsi skambia svėdasiškių daina bei šiltais, draugiškais pokalbiais prie vaišių stalo. O jie šio renginio dalyviams sukėlė daug įvairių minčių, ir nemažai naujų įžvalgų.

 

Papildoma informacija:

http://www.svedasai.info/svedasiskiu-draugija-alausas--60/lt/2015-11-03---knygos-apie-svedasus-ir-ju-zmones-1660.html

 

Nuotraukos Irmos Randakevičienės ir Romualdo Vytauto Rimšos

 

Romualdas Vytautas Rimša

Vilnius, 2016 m. vasario 14 diena