 |
|
|
Tačiau palengva primiršome tai - susidūrę su sunkumais, žeidžiančiu neteisingumu, praKadaise mūsų vėliava buvo tauriai raudonos, papuoštos šuoliuojančio raitelio ir kitais įkvepiančiais simboliais, primenančios mūsų tautos karališką prigimtį. Vėliavų plazdėjimas įkvėpdavo mūšyje, buvo tikima, kad vardan teisingo tikslo, vardan tautos ir tėvynės
žygin pakilusius lydi ir visos tauriųjų žuvusiųjų, mirusių vėlės, todėl lietuvis nejautė baimės, nepasitraukdavo, žinojo, kad ir žuvęs ar miręs pasiliks tautos žygiuose, tautos kelyje. Žinojome kokia nuostabi mūsų tauta.dedam kaltinti visą pasaulį o labiausiai savo tautą ir savo ne ten kur norėtųsi vedančius vadus, net tėvynę dėl to apleidžiame ir palengva jos išsižadame.
Mūsų tauta turi atsiverti gryna artimo MEILE persmelktam TEISINGUMUI. Kadaise, pačioje naujosios nepriklausomybės pradžioje išmintinga senolė taikliai pastebėjo, kad mūsų tegul ir neturtingoje šalyje visko pakaktų, visi būtų patenkinti, visi jaustųsi oriai, tik... trūksta gerumo.
Ji teisingumą, artimo meilę ir kitus svarbiausius mūsų bendrojo gyvenimo dalykus sudėjo į vieną žodį - GERUMAS. Jei to gerumo narsiai sieksime, pasieksime ir apie gyvenimą mūsų šalyje bus galima pasakyti kaip, kadaise sakydavo - RAMU.
To ir linkiu Lietuvos valstybės atkūrimo šventės - kovo 11 - ios proga.
152