į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
NVO zona » Pakrantės tvarkymas

Grįžti į pagrindinį >>>

Kaip jau rašėme, miestelyje prie Alaušo gyvenantis Rimantas Bas- kutis, betvarkantis paežerę ties savo namais, „pasufleravo“ gamtos skulptūrų kampelio idėją. Jis galėtų atsirasti pakrantėje ties autobusų stotele, greta Čeplinskų kiemo. Svarbiausia, kad tai būtų galimybė pateikti geresnį miestelio įvaizdį pravažiuojantiems ir mūsų svečiams. Kartu ji galėtų tapti projekto „NVO zona“ sudėtine dalimi.

 

             R.Baskučio kūrinys "Žilvinas"

 

Šio projekto esmė – visą Alaušo pakrantę, esančią priešingoje miesteliui pusėje, paversti vieninga, kompleksiškai tvarkoma teritorija, pritaikyta poilsiui, kultūriniams renginiams ir vaikų užimtumui. Juo labiau, kad dar nemažas gabalas žemės tarp Indriūnų ir Petronių sodybų dar tebėra "neprichvatizuotas“. Bet taip tiktai ilgai netruks, nes galima nuspėti, kas į jį jau yra nusitaikęs. Štai kodėl bendruomenei ir kitoms miestelio nevyriausybinėms organizacijoms reikėtų sukrusti, kad jo „nenušvilptų“ tiesiog iš panosies...


Įsitvirtinus šioje teritorijoje, būtų potenciali galimybė plėstis tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Nors pradžioje ši idėja buvo orientuota į vietinių nevyriausybinių organizacijų pajėgumus, ji galėtų būti įdomi ir verslo požiūriu kaip tam tikra poilsio, kultūrinių ir socialinių paslaugų niša.


Kaip galima tvarkytis, pavyzdį parodė Rimantas Matuliauskas iš Sausalaukės kaimo. Per keletą metų, kartu su savo šeima jis iš krūmynų atkovojo nemažą pakrantės gabalą. Buvo pastatytos dvi pavėsinės, liepteliai, suoliukai, įrengtos laužavietės ir tualetas. Štai kaip dabar atrodo ši teritorija. Ji yra prie Utenos plento, ežero pradžioje.

Planuojant Alaušo pakrantę  paversti vieninga, kompleksiškai tvarkoma teritorija, pritaikyta visuomenės reikmėms, siūloma išlaikyti naturalaus kraštovaizdžio formavimo principą. Plyną ir gana didelę paežerės erdvę derėtų suskaidyti pavieniais medžiais arba jų grupėmis taip, kad jie atrodytų tarsi savaime užsisėję, bet neužstotų ežero panoramos ir atskirtų vieną nuo kitos funkcionaliąsias erdves (poilsio, žaidimų, masinių renginių). Atsisakyti apkarpytų gyvatvorių, importinių, nebūdingų mūsų kraštovaizdžiui dekoratyvinių želdinių.

 

Viena pilietė duoda nemokamai išsikirsti retinamo jaunuolyno. Nužievinti įvairaus storio apvalūs rąsteliai bei kartys - puiki galimybė visoje pakrantėje sukurti vieningą mažosios architektūros stilių  iš naturalių medžiagų. Pabandykime pafantazuoti, kaip atrodytų suoliukai, persirengimo kabinos, pavėsinės, tvorelės, liepteliai, prieplauka, lauko estrada ar šiukšlių konteinerių priedanga... Pora pavyzdžių matote nuotraukose. Taigi, daug ką nesunkiai galėtume pasidaryti ir patys be Europos malonės.

 

Panaršius internete  galime užtikti įvairiausių idėjų, kurias galima būtų kūrybiškai pritaikyti tvarkant šį pa- ežerės kampelį ties autobusų stote- le. Žemiau pateikta keletas pavyz- džių. Mūsų miškininkas Donatas Tuska tikrai žino ne vieną gamtos grožybę, kurią tiktų "apgyvendinti" šioje teritorijoje. Tautodailininkas Aleksandras Tarabilda neatsisako pakonsultuoti ar padėti įkomponuoti vieną ar kitą kūrinį į supančią aplinką. Skaitytojai irgi galėtų pasi- dalinti užtiktomis idėjomis.

 

Grįžti į pagrindinį >>>