į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
BIBLIOTEKA
2017-01-25. Susitikimas su programuotoju, mylinčiu lietuvių kalbą

 

Sausio 19 d. Svėdasų bibliotekoje vyko susitikimas su jaunu programuotoju, be galo mylinčiu lietuvių kalbą, Henriku Kulvinsku. Jis pristatė knygą „Lietuvių kalbos metmenys“, kurią išleido savo lėšomis.

 

Vilnietis programuotojas Henrikas Kulvinskas skaito filosofijos veikalus, parašytus arba išverstus tarpukariu. „Tų laikų kalboje pasitaiko tik vienas kitas neaiškus žodis – dažnai skaitai, tiesiog ryte ryji viską, kas parašyta. O šių dienų tekstai jau sunkiai „virškinasi“, – sako H. Kulvinskas, kuris taip pat papasakos apie savo aistrą ieškoti lietuviškų atitikmenų tarptautiniams žodžiams.

 

Autorius papasakojo, kodėl susidomėjo lietuvių kalbos kilme, paplitimu ir kas paskatino sudaryti šią knygą. Kalbėjo apie lietuvių kalbos privalumus ir neigiamą tarptautinių žodžių poveikį protiniam vystymuisi. Susitikime dalyvavo Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos septintos ir aštuntos klasės moksleiviai su lietuvių kalbos mokytoja Regina Žvirbliene. Vaikai klausėsi labai susidomėję ir sužinojo daug negirdėtų tiesų apie lietuviškus žodžius.

 

 Autorius visus sudomino išprusimu ir daugeliui programuotojų nebūdinga domėjimosi sritimi – svetimžodžiais arba, taip vadinamais, „tarptautiniais“ žodžiais, esančiais lietuvių kalboje.


Mokiniai įsitikino, jog „mūsų kalbos rišlumas ir minties sklandumas priklauso nuo žinių ir mąstymo (gebėjimo susieti vienas žinias su kitomis ir kurti naujas)“. Tad, jeigu vartosime kuo mažiau nors ir teigtinų, bet svetimų kalbų žodžių, jie neskatins mąstyti. Tokia buvo programuotojo ir lietuvių kalbos žinovo – Henriko Kulvinsko – pamokos-knygos pristatymo esmė.

 

Apie tai, kaip kai kurie gudrūs mokslo žmonės, galbūt bandydami iškelti save aukščiau kitų, sudarko gražią lietuvių kalbą tarptautiniais, mums visai nesuprantamais žodžiais, kuriuos skaitant reikia naudotis net žodynais. Moksleiviams išskubėjus į pamokas, diskusija tęsėsi. Padėkojome autoriui už malonų ir šiltą bendravimą ir labai tikime, kad jam pavyks įgyvendinti tai ką yra pradėjęs, o lietuvių kalba taps vėl graži ir suprantama visiems žmonėms.