į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
NAUJIENOS
2021-04-27. REGIONŲ NAIKINIMO ŽENKLAI

Ramūnas Karbauskis



Regionų naikinimo ženklai – likviduojama

100 mokyklų,

bet tegyvuoja Landsbergių verslas!


Kovo pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasirašytame rašte, kuris adresuotas savivaldybėms, rašoma, jog „nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti“. Reiškia maži miesteliai ir kaimai turės uždaryti mokyklas. Tokių šalyje yra apie 100.


Lietuvoje, kaip ir anksčiau, vėl grįžtama prie iškreiptos politikos, kada klerkai pamiršta pažiūrėti plačiau. Dažnai tokia mokykla yra daugiau nei vien švietimo įstaiga, bet ir daugiafunkcis centras, kur šalimais veikia darželis, biblioteka, kultūros salė, vaikų dienos centras. Vienoje laidoje minėta, kad tokiame nedideliame kaip Šakiai rajone tektų sujungti tris daugiafunkcinius centrus.


Link to paties veda ir ministerijos idėja nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases. Jau šiandien galima pasakyti, kad dalis pradinukų mažuose miesteliuose ar kaimuose nuo 2022 metų rugsėjo 1 taps švietimo piligrimais, mokyklą lankančiais ne šalia namų, bet kasdien sukariančiais po 20 ar daugiau kilometrų link artimiausios mokyklos. Ar tokios mažųjų kelionės, kurių laikas galėtų būti skirtas kad ir knygelės paskaitymui arba būreliui, prisidės prie jų ugdymo kokybės? Labai abejoju.


Kitas dalykas – švietimo, mokslo ir sporto ministerija nekalba apie pavežėjimo problemas. Kai jau dabar vaikai priversti laukti vieni kitų ir tik tuo metu turi galimybę sugrįžti namo. O kas bus padidėjus moksleivių srautams?
Dar labiau vaikus diskriminuos ministerijos ketinimas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšų iš valstybės biudžeto neskirti klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai.

 

Priminsiu tik, kad šie valdantieji, o ir pati ministrė, deklaruoja, kad švietimas yra jiems prioritetas, o pagal Konstituciją visi moksleiviai iki 16 metų yra lygūs – jiems mokslas privalomas ir valstybinėse mokyklose garantuojamas nemokamas. Tad sąlygos, kai 6 moksleivių klasę finansuoti verčiama savivaldybė, o daugiau kaip 7 moksleivių mokslą jau apmoka valstybė – labai abejotinos, ypač moksleivių lygiateisiškumo prasme.


Sunkios dienos laukia ir gimnazijų – švietimo, mokslo ir sporto ministeriją drastiškai mažina jų skaičių nurodydama, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. turėtų būti sudaromos ne mažiau kaip po dvi gimnazijos klases (t. y. gimnazijos klasės sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys). Vėlgi, ar mokslo kokybę gimnazijoje pakeis faktas, jei joje mokysis 20, 28 ar 25 mokiniai, o ne 31, kaip kad nori ministerijos klerkai, atitrūkę nuo regionų situacijos matymo: dažnam regionui 31 moksleivis ir dvi gimnazijos klasės bus neįveikiama.


Dėl ko, savivaldybių atstovai jau garsiai kalba, kad regione liks po vieną gimnaziją. O gal to ir siekiama, kad sugriovus, būtų galima statyti naujas? Juk tame pačiame susirašinėjime su savivalda ministerija nuodo: „deramasi su Europos komisija dėl lėšų „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklui kurti. Iki 2024 m. programai numatoma skirti per 170 mln. Eur.


Siekdami tikslingo lėšų investavimo planuojame savivaldybėms, turinčioms optimalų bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, pirmiausia skirti lėšų „Tūkstantmečio mokykloms“ kurti.“ Taigi, iš šios citatos akivaizdu – kas optimizuosis ir užsidarys mokyklas, gaus lėšų naujai, elitinei mokyklai įkurti, dar gal ir kokia Landsbergių šeima, valdanti vieną privačių mokyklų tinklą, laimės konkursą...


Ar tos „Tūkstantmečio gimnazijos“ netaps „Tūkstantmečio statybomis“, kai tuo tarpu kiekviename rajone jau galima rasti pastatytų ar renovuotų potuščių mokyklų patalpų – tai klausimas, į kurį ministrė turėtų atsakyti. Lygiai kaip ir į klausimą, kodėl norima kurti elitines, dar labiau švietimo netolygumą didinančias, mokyklas ir kas bus su moksleiviais, kurie tiesiog į jas nepateks?