„Seniau, vos iškritus pirmajam sniegui, ligoninės (dabar globos namų) kalnas po pamokų virsdavo tikru skruzdėlynu: kas su rogutėm, kas ant faneros gabalo ar tiesog ant mokyklinio portfelio atsisėdęs, linksmai čiuoždavo į pakalnę. Daugelis pavydėdavo pačiūžų savininkams, kurie ant pirmojo ledo skubėdavo raityti ,,aštuoniukes” ar demonstruoti ,,kregždutes”.

.
Vienais metais jaunimas ir visai normalią  čiuožyklą su muzika bei apšvietimu buvo įsirengęs. Lankytojų netrūkdavo iki vėlumos…

Ar nevertėtų kokiai jaunimo organizacijai pabandyti atgaivinti šią tradiciją?

O jeigu dar kokį servisėlį su arbata ir karštais sumuštiniais suimprovizavus – būtų kur ir pasimatymus skirti ir įdomiau žiemos vakarus trumpinti“ – prieš gerą dešimtmetį skelbė tinklapis svedasai.lt.

Vakar ant Alaušo buvo matyti kažkoks judėjimas. Gal atsiras entuziastų priminti tai, kuo vyresnioji karta kažkada džiaugėsi...